хул и тына связь выходишъ мм удила?

Lyrics: "Through the mist of labyrinths I carry the son — I cannot find him, but I search for an exit, where the whispers of other paths echo the ancient green of past days, through runic doors, into that varied procession leading to another past.  A hand is vomiting — or only provoked to — and the boot is flooded. The silent ones stand in the way of healing. My skin remembers the native crust of thought, weeping. The bells already ring in the rain. Cows walk. The chancellor weeps too, heading to another land — beneath the labyrinth, above it, around it.  And I empathized — with the one who never found amber, the one practically choosing the green path of the forgotten fort, the mountain's consciousness lost, who on the stone found his mole torn off. I married a fae and tore off the tree’s memories, the witches, as many as were reborn when lyricism unravels.  The teenager swallows it now. So he tunes the pig’s lyre."  (idk the rest)

‎‎‎‎‎‎‎‎ㅤ

atgal

visom keturiom

ऑडियो हॉटडॉग (SausageFinger)

ne obuolio seklom

Išrakinėta dvigalvė.
Galva – nupjauta.
Paties pjovimo.
Dedama į pagalvę kruviną – tą pačią.
Akys atitolusios nuo praeities.
Į nasrus ožio – besiožiuoujančio.
Išrakinėtas paršas.
Lipdo garsa – girdėta mirties.
Po pagalve – pačia ta padėta.
Nurijo , ką kramtė.
Dabar galva – nusišovus.
Be ebano pistoleto.
Laimės neradęs –
Ieško, ką priskerst.
Nuskust, draskyt, skalpuot.
Krauju skalpuotu savo veidą išdažyt.
Klausyk, ką sako giltinė.
Ką giltinė gali tau burnon sukišt.
Seniai paršelis ta suėdęs.
Kirminus – savus – į tyrimus.
Analizuoti krauju nudėtu.
Kuriem į veidą spjovęs.
Vis prašau – kad man į veidą spjautų.
O tai ranka niežti –
Vis kažką paskersti ar nudurti ar sudaužyti.
Iki tol kol trypti, nebeliks ko tripti.
Trypt po trypt po tryp po tryp.
Galvą likusia jo – į uogienę.
Liemenį pradurta – jo kuprinen.
Kad turėti kuo grožėtis,
Kai žudytis noras – jau pamirštas.
Randasi ir kviečia, vis
Ir noris, kad juo žavėčiaus.
Maža, dideli– bedantį su dantim.
Išdraskyti pirštais purvinais.
Tenais kapstytis –
Kol nelabojo galva turės,
Į ka ta gėrį kištis.
Kiškis – bėgantis iš miško.
Blogas ženklas.
Geras bus – kai po žeme jis šokinės.
Nes dabar savęs nešokdines.
Pro septintą aukštą ką galiu išmest?
Pro tą patį baubą.
Akys raudonos – ne nuo ašarų,
O  ašakos, katra tėnais istrigus.
musmirė.
Po musmirės –
Mane veda į žemynus.
Po žemynais –
Ant kilputės,
Ant kilputės,
Ant kilputės,
Ant kilputės.
Jei užteks tik man drąsutės –
Niokoti save,
O ne kieme gyvenančias bobutes.
Rožės, tulpės ir našlaitės.
Žertvos, sukos ir ponaitės.
Matomai – vis dar gyvos.
Bloga nuo jų.
Nuo visko, kas jau juda.
Į būdą – tuos juos visus.
Kad žinotų, kas yra kalėti.
Ten, kur šunys sėdi, guli, miega.
Ir be miego – gali jos jau ten prigult gulėt.
dvesti, pūti.
Nes pūna jau mana galva.
Apart raudono – tik gandonas.
Iki gerklės jau darijęs.
Į žarijas – tą visą.
Ir visą tą gandoną.
Sudaužyčiau jau save –
Bet gi norisi kitus laužyt ir daužyt.
Dar kartą, skersti,
Žarnas, jų ebaną burną –
Sava praryt.
Ryk ir ryk ir ryk – ir ryk iki kol dar turi jėgų.
Nes jų nedaug jau dau ir liko.
Kol liko tikrų –
Čia tų vadinamų „vaikštančių“.
Tikru save vadinančių veidų.

visom keturiom

Aox Ofwar

Recent comments

Clive Lake

angel_

pxpx

‎ ‎ ‎ ‎ 🥀 ‎ ‎ ‎ ‎ ‎ ‎ ‎ ‎ ‎ ‎ ‎‎ ‎ ‎ 444

Related tracks