Sidabro gatvėj išnyksti,
Aksomo dūmuos paklysti,
Juodo lako nagais lieti,
Savęs klausi ar jauti?

Iš kambario į kitą eini,
Langai skūra užtraukti,
Kitoj lovos pusėj guli,
Save vėlei apkabini

Ir pūvi pūvi... zaraza ta ir vėl širdy

Kafenolis

Pūvi pūvi

Saulei šildant odos ruožą,
Vejui nešant pietų miegą,
Gluosnio ranka - viedą glosto,
Vakare nesudesim gluosto.

Kai šlama tyliai malda,
Varna - kar kar,
Ir aidi - kanklių akordai,
Pritaria kankorėžių posmai.

Žėri metaliniai atspindžiai,
Kirvio ritmas įnirtingas
Skverbiasi giliai.

Ore tvyro pelenų migla,
Ir vaikams ši pasaka baigta,
Virsta broliai, virsta sesės,
Vis maža celiuliozės masės.

Pasaka prieš miegą

Distiliuojant protą - jausmas kartojas, žinau
Kai reikia nuskausmint - o reikia vis dažniau

Bet jam tai nepadedą - seka diena kita,
Aklina tyla - ir čerka įpilta

Paprašė nuskausmint - vis prašė tyliau
Atvira žaizda - veržiasi pagaliau

Vien oda skamba - nata nedrąsi
Pamažėl glėbesčiuojasi ją - atminty

Grįžimai

Dugnan tempė vandens tankis,
mano ten būtis juoduoja,
viršuj pempės akis mirguliuoja.

Sėlina po odą,
Liga.
Sėlina po protą,
Tyla.

Dugnan

Blaškosi kino šviesoj savarankiška galva,
Ir tiršta nakties spalva sau piešia,

Tą gegutę kur kukuoja, nors ir plaučiai jos silpni, tu tik nebijok, išgirsk.

Sunkus kumštis virsta delnu, skrodžia orą kaip niekad jis, tu tik nebijok, išgirsk,

Kaip radijo imtuvų herojus selekciją parinks, cigaretę prie lūpų prislinks.

Užsimerkus vėlai šoki vėl,
Naktim pabunda per tavo kūną.

900815

SLAVA UKRAINI!

Laikui sustojus kūnas keičia būseną,
Varva lyg parafinas frakcija karšta.
Ekrano tušti atspindžiai. Ar tai tiesa? 
...kuri eterį apgaubia...
Tada a†a.

Laikui sustojus

Pakilo saulė, nutirpo rūkas,
Mašinos langas toks apniukęs,
Ir radijas greitai prikels,
Dega rankoj degtinės stikliukas.

Sunkus rytas

Gaudai orą po...
Mintys drumstos vėl,
Vyno gurkšny vaistai, 
Tu vėl gelmėj.

Tirpsta rankos vėl,
Drungna gelmėj.

Išeitis

Aidi galva po ilgos nakties vėl,
Skęsti minty giliai,
Prie „Nemuno“ atsipalaiduoji vėlei.

Tapai nuodais, vaizdas ne koks,
SMSas tuščias, dar neparašytas.
O už nesąmones vakar naktį,
Atsiprašyti jėgų kol kas deficitas. 

Nori nenori aidi galva,
Aidi galva po...

Nori nenori

Apsirengus lengvai žiūri į „Saturną“,
Įrenginių gamykla „Velga“,
Vienai vėl liūdna nebūna.
Nuoga, tavo dūšia nuoga.

Saturnas

Atlieka

vienas iš kambarių visuomet sąlyginai tuščias
jame paveikslas juoduose rėmuose
kiekvieną dieną jis atsiduoda man nežinomai veiklai
iš tiesų, ten dar kažkas
už uždarytų durų girdžiu bites
įsivaizduoju atsimušančias jas į juodą rėmą
juntu jų bergždžią norą patekti kitur nei esama
pas jį einu dažnai
užrašinėju regos netenkančio žmogaus veiksmus
vaizdinio matyti negaliu
jis to nenori
gal jaučia, jog ir aš užsimanysiu išnykti per paveikslą

Tekstas - I.Grikevičiūtė

Už uždarytų durų

Apie bendruosius žmogaus rūpesčius ir buitį

REITELAITIS

Popular tracks