Koviniai žmonės, botai šios juodos tikrovės, apvogtos svajonės, repas balkone.
Vienas tu ir tavo dienos, garsiakabliai išpjauti, sudainuotos vietos.
Tyla tyla girdi kas ryta, tavo būsena iš juodo lapo sulipdyta.
Siluetai laksto, mirga šviesos, lyja.
Sprendimai nuvedė kur tave?
Jauties per silpnas rašyt, ane?
Pakelk ragelį, nuleisk toną,
Tu parodysi vamzdį, jie - parodys kaip šoka.

Trait // Street take 1 [prod by tony bongito]

Ne i tą traukinį įsėdau, važiuoju atgal,
Šaltas oras išpučia mintis,
Aš tik ličio jonas - nusėdau,
Išjungiu šviesą, išeinu pro duris.

Mūsų santykis skurdokas -
It rūkyti cigaretę pigią.
Gal mane išmest būtų ir prikolas,
Bet kai aš sugrįšiu - visi liks nutilę.

Mano mergaite iš pasakų miesto,
Kodėl tu turi du vardus?
Vienas - Eglė, o kitas - Žalčių karalienė,
Kuriuo pavadinsi mano vaikus?

Po širdies smūgio iškrisiu tyliau už rasą,
Bala mano akių obuoliai.
Gausus derlius, vaišių bus nemaža,
Nevalgyk rankom - sakydavo man tėvai.

Iš manęs nemažai atominio šlamšto,
Kemšasi greit pasąmoniniai kibirai.
Nebespėja pašto karveliai, vargšeliai
Mano laiškai, kurių negavai.

Pastrigo kasdienė ritmo kasetė,
Nežinau kaip elgtis, neparašyta.
Spaudžiau stop, spaudžiau reverse,
Bet vis tiek girdžiu tik tylą.

Ir mano veide nešaudo konfeti,
Balse neišgirsi vibrato,
Kūno kalba - gana nekonkreti,
Bet visi prikaustyti prie ekrano.

Trait // Mano veide nešaudo konfeti [prod by WXRST]

Surigatais apsiklijavę savo galvas
Kapoja sveiką protą it beržines malkas.
Kas tu, Halkas? Man privažiavus jaučias siaubas,
Tavo veidas it padžiautas, jaunuoli, skelbk paliaubas.

Aš tikrai negąsdinu, ne ne ne, 
Visi mano ketinimai matosi veide.
Mano piniginėj - kaip eilinę dieną Dakare,
Bet jei paklaustum apie bytus - kaip koncerte.

Ir žinai, aš šiandien biškį ne prie nuotaikos,
Gali būt, kad apie šiandien ryt primins tik nuotraukos.
Nuotrupos, to kas bus sudėta į šią krūvą lyrikos,
Vaikučiams jau labanakt, vaikučiams jau po dvylikos.

Matau tu biškį prie įtartino bazaro,
Bet Materialistės durys tau juk neatsidaro.
Gautas iškvietimas, laukia durys ekipažo,
Šaltas kameros suoliukas ašaras nuvalo.

Kiek pas tave sutelpa dalykų cheminių,
Tiek pas mane eina bytų vopšim atmosferinių
Ir net kai būna žoska, aš netarčialinu,
Nepalinu, nepalinu, tik bytą uždubasinu.

Trait // Street take 2 [prod by WXRST]

Mane stebina, kaip galiu gyventi du gyvenimus:
Vienam laimingas, o kitam - pragėręs smegenis.
Tai užsidaręs, tai vėl atsidaręs, neapsisprendžiu
Ar myliu žmones, ar šiek tiek privengiu.

Kur mane traukia, kur suranda, iš kur ištraukia,
Apie tokius Delfy komentatoriai straipsnių laukia.
Tau čia - ne laidos televizijos lygio,
Čia kaip nugrandžius ledą nuo realybės stiklo.

Kuo norėjau nubust pradėjęs naują dieną
Deja, bet buvo jau užimta, teko rinktis lėvą
Vaidmenį, kuris įtartinai pastrigo
Ir taip mėnesis po mėnesio ta rolė man prilipo.

Krizena jie, kad aš tipo net kalbėt nemoku,
Bet kai šaunu lyrikos - jiem pasidaro nepatogu.
Ir kas, kad gal ši diena yra paskutinė,
Per ją gali patirt ko kiti per metus netyrė.

Aš kažkam alternatyva, sinonimas nesėkmės,
Kažkam opozicija, kažkam - arčiau širdies.
Ir nu nieko, kad neturiu kam pasipasakot,
Vien tik sugersiu, gali ir toliau ant manęs lot.

Vieną dieną užsidėsiu ant visuomenės mute,
Nebeknis man proto kaip normaliu būti.
Vieną dieną galimai išmesiu ir kasetę,
Kad matyčiau, jog ne vien ratu galiu judėti.

Kairę, dešinę, kairę, dešinę, plačia amplitude
Užjudėjau, kol tos šaltos grotos greit mane supūdė.
Aš mėgstu vaikščiot vienas vidury nakties,
Čia šoviau tokį vieną išvis be prasmės.

O tipo viskas tavo reikaluose taip prasminga?
Kažkaip tau vis to laiko Instagrame stinga.
Laiminga pabaiga nėra vien tik siekiamybė,
Viskuo patenkintas gali dienas pabaigt šiukšlyne.

Trait // Ledas ant realybės stiklo [prod by WXRST]

Download: https://sivy.lt/download/gs5Tf68sGY

Rankos į kišenes, mano veidas čiut aptemęs,
Vaikai kiemuose sako: žiek, čia eina vėl tas senis.
Šiandien ir vėl mąstau apie ką mano gyvenimas,
Kaip keltis su džiaugsmu ir kodėl prie to nepratę mes:

Susituokę su kreditų įstaigom,
Kamščiuose po vieną įstrigom,
Mieste vaikštom ne akordais, bet natom,
Grūdam mėšlą ištisai, o ne porcijom.

Ir žinau, kad pas draugelį tu klaisysi Trait
Taip ilgai, kol mama paskbins ir tau lieps namo pareit.
Mažai jau tų, kurie mėgsta pokalbius neužrašytus,
Naktiniai mano gabalai pralaužia sunkius rytus.

Vis dar mąstau ar kas mane priima už tikrą,
Ar dėtų į vitriną, prieš akis uždėtų stiklą.
O kalbant apie kainą - viduriukas ar apgaulė,
Jeigu sužinotų sudėtį - liktų apsičiaudę.

Kas, jei ne aš, kada, jei ne dabar
Sudaužys iliuzijas ir suklijuos atgal.
Ko taip nebyliai, tyliai ko taip negarsiai
Sakai man į akis ką už nugaros sakei.

Kas dabar, ar atgal, ar i priekį einu ten,
Kur vardan savo tikslo verta pasistengt.
Aš nebent būsiu tas, kurio visi nori vengt,
Bet gyvensiu taip, kad veido man nereiktų prisidengt.

Kas formuoja mano požiūrį šiom dienom -
Tai ne televizija ir ne reklamos Calgon.
Formuoja tai, kas kuo tikėjau, kai buvau vaikas,
Kad užaugsiu kiek tikresnis nei tavo posto like‘as.

Manęs nelauki vakarienei, mieste pasigausiu mėsą,
Įšausiu tiek eilučių, kurios bus brangiau už tiesą
Ir viskas, kas tau baigia jau sulįst į galvą
Yra tai, nuo ko poetai neatsilaikę nusišauna.

Ką darai supratęs, kad gyvenime sukies ratu?
Apsirengi treningus, kad tau būtų patogu.
Tokiu pačiu ritmu einu ilgu tamsiu keliu
Ir man dzin kiek jau nueita, svarbu kiek galiu.

Užaugęs mieste, kur kostiumas - tai treningas,
Pasikėlusių bachūrų laukia landing‘as
Ir jei mano karjera - tai kaip Nyse akcijos,
Tai po gabalą į dieną ant profilaktikos.

Jų klipuose vanduo bėga iš šampano butelių,
Mano muzikoj supranti, kad niekad nevaidinu.
Ir tiem, kuriem šitas gyvenimas yra beprasmybė -
Linkiu pažvelgt į tuos, kur telikus apsikabinę.

Trait // Temos prie kioskelio [prod. Tedyster]

Kiekvieną dieną aš nematomas, kolegos baisisi,
Per veidą lyja, juos pakalbinu - matau kaip vaiposi.
Basas gimęs basas mirsiu, viskas geras,
Savo pokalbiu pasaulį iki lubų pastatei.

Net nespėjau padėkot tau, numečiau lapus,
Pas mane į chatą - tai tas pats, kas į kapus.
Rytojaus ryto glostanti šviesa kažkur anapus,
Bandysiu ją nupasakot, šiandieną tu apakus.

Ir taip ramu aplink, ir taip ramu aplink,
Šiandien per daug gyvenimo, ramiai aptink.
Ateik drauge į šitą kūrini, mane ištrink,
Kad būtų dar daugiau ramybės - ramiai užmik.

Garsiai dūžta dideli langai atgal praeitį,
Tau tai per daug skaudu matyti, viską atmeti.
Uždėsiu ranką ant peties, ištrauksiu nosinę,
Praeis savaitė ir pati mane gyventi mokysi.

Viskas paprasta, viskas klaikiai sudėtinga,
Mano Gruodį šalta rankoms, kartais sninga.
Akių langinės jau pilnai užvertos, tamsoka,
Matau kaip paskutinės dienos lėtą šokį šoka.

Nuo mano žodžių, būna, tau plaukai truputį pakrenta,
Būna, kad jautiesi mylima ir suprasta.
Naktį tu matai pasaulį tobulą ir žavų,
Tokio neparduosi net už tūkstančius karatų.

Dviračiu per jūrą, pėsčiomis per aukštą dangų,
Tinkamesni įrankiai - gyvenimui per brangu.
Šiandien prigėręs, iš rytojaus laimę pasiskolinęs
Dainas dainuosiu kiek liūdnokas, monotonines.

Ir jūs ateikit, tik neužsibūkite, prašau,
Paskutinį kartą net be žodžių išprašiau.
Kitą kartą aš pas jus tiktai trumpam užeisiu,
Jūs kiek nustebsit, bet po pensijos išeisiu.

Gruodžio 11

2022-07-25

Tą Gruodį snigo.
Kraujagysles apėmė amžinas įšalas.
Bet ne mintis.

Girdėjau kaip pūga kužda
Kad aš - mylimiausias jos svečias.
Nėturėjau vaišių, todėl neužėjau.

Viso jau buvo trisdešimt Gruodžių.
Kiekvienas iš jų man - artimas.
Kiekvienas galimai paskutinis.

30 gruodžių

Aš tik noriu sužinot kiek ir kodėl mes čia esam,
Tipo kad pasikankint ir dar užkąst McDake?
Nešuosi milijoną su Maximos maišiuku,
Bet ir be šaibų rodau kokių moku triuku.

Ketvirtas suole, bet pirmas tavo muzikos grotuve,
Man pamoina būt su tais, kurių galvoj aludė.
Tavo mąstymas skamba tik su priežodžiu „mini“,
O ko toks kietas, bet laiptinėj taip atsargiai lipi?

Nori pažint mane? Žiūrėk ne Insta, o į Linked In‘ą,
Mano minčių net Boeing laineris nesutalpina.
Kulkų nuotrupom pasveikintos naktinės gatvės,
Čia tau ne kiemas, kur vaikai vanoja iš ragatkės.

Kieno lūpos ištaria mano mintis galvoj?
Kieno filmus matau užsimerkęs tamsoj.
Kas ryte prikelia mane, kai viduje aš mirštu?
Kas priverčia sugrįžt kai nuo žmonių pradingstu?

112 reik pareigūnų, tik be operatorių,
Vis tiek jie šūvių nematys už šių gyvatvorių.
Vis tiek jie nematys kaip viduje aš mirštu,
Tik lyrikoj išlieku, bytuose atgimstu.

Kas būtų tekstai be manęs ir mano balso?
Tuščias šokis naktį ne vestuvių ir ne valso.
Kuo planuoji būt užgaugęs visą gyvenimą,
Per salės juoką tų planų išgirsti neįmanoma.

Aš tik laikraštis, viską žinau tik apie praeitį,
Bet tu mane pamiršus – paskaityt nebepasikvieti.
Nebesuprantu ko mano likimas toks kreivas,
Matyt iš kinų pirkti buvo pirkinys per greitas.

Dantys protiniai, bet kas iš jų be smegenų?
Tavo atmazai man pakankamai nekonkretu.
5 espresso įšoviau, kad šiąnakt greičiau miegočiau,
Jei tikras draugas – dėl tavęs aš net nuo stogo šokčiau.

Pas mus čia baisūs tekstai ir baisios mintys,
Baisios net idėjos, net baisu jomis dalintis.
Ar tu prie tų, kurie baisių sapnų sapnuot nemoka?
Ar tavo sapnai kitiems tik sukelia šoką?

Tokius kurt Trait moka.
Tokius be Trait įsivaizduot sunkoka.

Pasiimu, nuskenuoju savo sielą, pasidarau tapetą,
Noriu, kad šitame kambaryje būtų juoda.
Kas dieną puota, nors ir atminty šiek tiek vėjuota,
Eilutėse kontrastas, rezultate – atšlifuota.

Kartais skauda, kartais juokas eina, bet pro ašaras,
Mano indėlis į mūsų santykius yra nematomas.
Palaidotas, todėl gali ant veido dėti sąmanas,
Epilogas ne Feng šui, bet jis dar yra rašomas.

Debesys supjaustyti troleibusų aštriais laidais,
Taisau juos kaip savo gyvenimą - Moment klijais.
Tai vat, pas mane nieko naujo. Kaip tu laikais?
Sorry, praklausiau, mintys užsiėmę tais pačiais darbais.

Aš su stilium ištranansliuoju esmę iš savęs,
Kažkas jos nepagaus, kažkas pagavęs ims nekęst.
Ir jei patapsiu LNK laida - tikrai neužsitęs,
Pora sakinių ir kiek dar trūksta - reklamas užmes.

Kiek šitam gyvenime improvizacijos, kiek siužeto?
Kiek iš tikro yra, kiek už bapkes būt bet kuo galėtų?
Tavo veidas toks keistai laimingas, lyg šiek tiek skaudėtų,
Įdomu ar tas veidas židiny šypsotis dar mokėtų.

Aš miniatiūrinis, lyg žiurėti pro skylutę rakto,
Tai ką pamatysi - gali šokiruot, truputį blaško.
Tekste mane pažinsi tik iš tuščio paragrafo,
Jį skaitantys nesusimąsto, širdys užsidaro.

Aš kartais mokausi skaityti iš savo tekstų rašomų,
Tuo pačiu netyčia dar išmokstu ir metaforų.
Patinka kelti sumaištį mintyse ir išlikt nematomu,
Šis tekstas atsidurs net kyngų sąraše privalomų.

Praleisiu įžangą, iš karto šausiu kulminaciją,
Čia buvo žmogus, kuris tave palaikys vienatvėje.
Vienatvėje ankštoka kaip silpnam mokyklos klasėje,
Ateik į mano tekstą, kartu rašysim anotaciją.

Tuščias turinys

Pasikroviau ragelį, pasikinkiau šunis,
Plaukus kedena 325 dviduris.
Aš netaupau gyvenimo, jo nededu į kojinę,
Tik noriu savo rimais tapti asmenybe istorine.

Gal užtenka pagal popsą visą naktį kratytis,
Vakare pro kairį petį einant gatve dairytis.
Ką gali bytas ir šie tekstai yra nuostabu,
Prieš savo būsimas klaidas žmogus atrodo mikrobu.

Ko po savo lova bijai iš tamsiausios nakties
Panašu į mano balsą iš ateities.
Susimetę skudurus, nesusimetę santykių
Plėšosi dėl rūbų, kad nebūtų šalta be namų.

Čia tau ne muzika estrados, dainos - ne laužų,
Mintys gal ir padrikos, bet rimai - stabilu.
Mano tekstuose gali ragauti vyną it Titanike,
Neatsibodo dar gyventi taip, kaip tau nustatė jie?

Stebėt kitų gyvenimus - tai lyg žiūrėt reklamą,
Perdėtai saldu, kad net praryti neįmanoma.
Aš reikalingas tarsi Džokeris kortų kaladėje,
Nieks nebuvo pilnai saugus kol sėdėjau klasėje.

Tavo pana tavęs už rimtą lošiant neužskaito,
Būdamas marozu tik save apgaut bandai tu.
Neina man paleist tavo dainų, vis pasispaudžia "mute",
Pagal gyli ir skylučių skaičių - durta su šakute.

Smegenys pašalo, mano tekstai kiek šaltoki,
Hesburgerio maikutė, bet tu protą knisti moki.
Paklausyk šį gabalą dar kartą kol jie neatvažiavo -
3 skusti ir straipsnis naujas skilty kriminalo.

Kas tu būtum savo gaujoj, jei nuimtume lenciūgą?
Ar nebūtų taip, kad tekinas bėgtum į būdą?
Visko būna, naktį liūdna, siluetai autikų stoties,
Pagal kedų spalvą ir skustumą - iš tavo giminės.

Visi tavo reikalai - lyg "Telemunda presenta"
Mano reikalai - su tokiu bytu padaryt koncertą.
Tarp kita ko, ar tu žinai ko žmonės pasiilgo?
Lyrikos šitos, kurios klausai eilinį kartą.

Kažkas skaičiuoja kiek gyvenime turiu klaidų,
Bet jie moka tik skaičiuot ant vienos rankos pirštų.
Kai aš vaikštau gatvėm - užsidaro ten kioskeliai,
Man visad būna laisvos vietos atsisėst stotelėj.

Aš ir tu, aš ir tu, vienas kūnas arba priešai du,
Aš ir tu, aš ir tu, vienas peilis ir tik kūnai du.
Tu ir aš, praktiškai vienas ir tas pats,
Tu ir aš, susitepę plaunam viens kitam rankas.

Džokeris

Aš gimiau tamsų gruodį,
Naktį, apie 11
Dieną, kurią iki šiol prisiminsiu.
Nors ne, jau pamiršau.

Taip, gal tai ir nesvarbu,
Bet tai būtina
Išgirsti, kol tai įmanoma.
O gal jau per vėlu...

Trait

Popular tracks