Rituals are part of the communities in which we grow up. They help to shape our identities and determine how we live in society. This generates a collective nexus that allows us to thrive on an individual level, as well as to establish ourselves as social animals. To ignore the gradual loss and disappearance of rituals in our societies is to ignore the bonds that bind us to others; we lose parts of our identity and memory, falling into rampant individualism.

“disidencia ritual” is a multimedia piece that serves as an artistic meditation from an ecofeminist perspective on trees, the human body, and the cyclical relation that binds them. This musical piece is part of a ritual based on the connection between the cyclical nature of the Earth, the moon, and women’s bodies expressed through electroacoustic sounds and various visual elements.

Composed and performed by elena perales andreu

disidencia ritual

Lo otro - for Vl., Vc. and Pno. 
JUST ensemble - Anastasia Martinova, Violin - Dmitrijs Drobko, Cello
Alexandra Listov, Piano

Lo Otro - for Violin, Cello and Piano

cosa verde para descansar los ojos - Luis Fernando Amaya
Visual Artist - Rodrigo Lara Zendejas
June 4, 2022 | St James Cathedral
Music Director - Allen Tinkham

cosa verde para descansar los ojos - Luis Fernando Amaya

Keiko Murakami, Renaissance flute

Premiere at Festival Cordes sur Ciel, 2022

Cyanocitta/Magic

Dalia Chin, flute
Allen Tinkham, conductor
Chicago Composers Orchestra
Premiered on January 28, 2023

Program Note:
Overpainted Photographs (2022-23) for flute and orchestra was written for and in close collaboration with Chicago-based flutist Dalia Chin. The piece was inspired by the series of artworks of the same name by Gerhard Richter, who took photographs and smeared them with leftover paint after a day’s work in the studio. This was initially done in a very improvised way, so the results were not too controlled, almost like chance. I became fascinated with this idea, of memories being distorted by superimposing textures and masses. The problems faced in a musical context are quite different than in the visual arts. How can you create completely abstract, non-representational memories in a piece of instrumental music? In other words, not of a person, a place (at least not a physical one), or a thing… If you succeed in creating this kind of memory, how do you superimpose a mass of colors to distort, transform, or enhance the experience of it? These are some of the questions I tried to answer in this piece.

-Mathew Arrellín

https://www.mathew-arrellin.com/

https://www.daliachin.com/biography

https://www.chicagocomposersorchestra...

See the full score:
https://www.mathew-arrellin.com/s/Arrellin-Mathew-Overpainted-Photographs-2022-23-for-flute-and-orchestra-Score-tz59.pdf

Overpainted Photographs (2022-23) for flute and orchestra - Dalia Chin, flute

For assembling bassoon, electronics, and lights

Written for and premiered by Ben Roidl-Ward

Untimed Time

"La mano izquierda es la que escribe las mentiras chiquitas" (The left hand is the one that writes the tiny lies) was composed for saxophonist Brandon Quarles within the Claire Chase project at Northwestern University (Winter 2015-2016). 

Raw recording—unmixed and unedited. Please listen with headphones or quality speakers. Special thanks to Riona Ryan for her chronometer Max MSP patch for synchronization between performer and electronics.
 
About the work:

I am right-handed, but I usually write things to myself with my left hand just for the sake of it. I have realized that when I write with my left hand —despite the childish calligraphy— I tend to treat words and concepts in a different manner than when doing it with the right one. 
 
I wrote this piece with my left hand, but the idea of the work is to take the "left-handedness" beyond the writing: performance techniques, compositional processes, and the aesthetics of flaw. The title comes from something I wrote with my left hand some years ago. 
 
The aesthetic approach of this piece is related to the psychoanalytic meaning that lies behind flaw. The sounds that shape it are unstable, brittle, and have some degree of unpredictability; the performer is asked to stand on impossible “frontiers” or borders, such as the one “between silence and pitch” or between one sound and many (when performing multiphonics). The concept of standing on inexistent “frontiers” and the result of its failure is the main seed of this piece’s sound world.
--
Soy diestro. Sin embargo, a veces escribo con la mano izquierda cosas para mí, por ninguna razón en particular. Me he dado cuenta de que cuando escribo con mi mano izquierda—más allá de la caligrafía infantil—tiendo a tratar a las palabras y a los conceptos de manera diferente a como lo hago cuando escribo con la derecha. El título de la obra viene de algo que escribí en una de estas ocasiones hace ya varios años.

Esta pieza la escribí con mi mano izquierda pero la idea es que esta “manoizquierdidad” (para alguien diestro como yo) fuera más allá de la mera escritura: las técnicas en el saxofón, el procedimiento compositivo y una estética del “error” o del “defecto”. 

La aproximación estética de esta pieza tiene relación con el significado psicoanalítico que yace detrás del “error” o “defecto”. Los sonidos que dan forma a la obra son inestables, frágiles y tienen cierto grado de impredictibilidad; al intérprete se le pide que habite fronteras imposibles, tales como la que existe entre el silencio y el tono o entre un sonido y múltiples. El concepto de habitar fronteras inexistentes y el resultado del fracaso al intentarlo son las principales semillas de esta pieza.

La mano Izquierda es la que escribe las mentiras chiquitas (2016)- for Sax and Electronics

ar atsimeni gausmą
švelnų kunkuliuojantį gausmą jūroje gimdantį bangas
kur gimei tu
drungno skysčio ertmėj
kol kas saugi
tarytum įsčios
ola kalne
keraminės vazos ertmė


Kreditai:
Kompozitorė Elin Már
Muzika: folkloro ansamblis Giedružė ir Elin Már
Kompozicijoje skamba trys tradicinės lietuvių liaudies dainos, atlie- kamos folkloro ansamblio Giedružė
Kompozicijoje naudojamas originalus ir adaptuotas dainos „Žvejų lenta“ ritmas, atliekamas Sauliaus Petreikio (Neringos istorijos muziejaus sutikimu)
Lauko įrašus iš Riosto salyno ir Nidos parengė Elin Már Bosas: Ola Høyer (įrašyta „Fluepapiret“)
Papildomos bosinės kompozicijos: Ola Høyer
Vokalas: Hildegunn Pettersen ir Elin Már
„Stuorra Várrie“ vuelie (Pietų samių joika): Marja Mortensson (iš albumo „Aaregïjre“)
Vertėja ir kalbos redaktorė: Alexandra Bondarev Balso įrašas anglų kalba: Sarakka Gaup ir Elin Már
Balso įrašas lietuvių kalba: Marija Valaitytė ir Alexandra Bondarev Sumiksavo ir parengė Nilsas Johanssonas („Ballerina Audio“) Balso įrašą anglų kalba įrašė: Andreas Mjøs
Balso įrašą lietuvių kalba įrašė: Antanas Dombrovskij
Grafinis dizainas: Hilde Mork
Kūrinį remia NBK / Billedkunstnernes Vederlagsfond
Padėkos:
Ypatingą padėką norėčiau išreikšti kuratoriui Rado Ištok ir Nidos meno kolonijai už tai, kad mane pakvietė ir suteikė galimybę bei išteklius įgyvendinti šį projektą ir dirbti lėtai.
Taip pat norėčiau padėkoti:
savo kolegoms menininkams ir Saulei už įkvėpimą bendradarbiauti Nidos meno kolonijoje 2019 m. rudenį,
folkloro ansambliui „Giedružė“ ir jo vadovei Audronei Buržinskienei už itin svetingą ir malonų priėmimą bei bendradarbiavimą,
Albertui ir Kristinai Danilevičiams už dosnią pagalbą, palaikymą ir bendradarbiavimą,
Alexandrai Bondarev už visą papildomą pagalbą,
Aistei Balčaitei už pagalbą ir paramą vertėjaujant man viešnagės Nidoje metu,
Julijai Navarskaitei, Indrei Liškauskaitei, Editai Anglickaitei, Kęstučiui Minderiui ir Ievai Rojūtei,
mokslininkėms prof. dr. Linai Petrošienei, Varsai Liutkutei ir dr. Rūtai Šimonytei-Žarskienei už dalijimąsi savo giliomis žiniomis apie lietu- vių liaudies muziką,
Šis kūrinys skirtas Kuršių Nerijos kūrėjai Neringai, visiems sienas kertantiems Lietuvos darbininkams migrantams ir Marijos Gimbuti- enės gyvenimo bei darbų atminimui.
Šis tekstas buvo sukurptas įsikvėpus iš knygų bei straipsnių, parašytų Nidoje ir Helvetės oloje Norvegijoje dirbusių archeologų (Rimutės Rimantienės ir Hein, Nordstedt bei Moe). Atsispiriant nuo šių moks- linių darbų, į tekstą taip pat įpinti sakytiniai pasakojimai, mitai ir tradicijos iš Lietuvos, Norvegijos bei Sapmi regiono. Šis tekstas – tam tikras dialogas su novatoriškais žymiosios lietuvių archeologės Ma- rijos Gimbutienės darbais ir radiniais. Jame taip pat pasitelkiama M. Gimbutienės citata iš dokumentinio filmo „Signs out of time“ (Donna Reed / Starhawk, 2003). Tekstas taip pat buvo tiesiogiai įkvėptas samių menininko, poeto ir kompozitoriaus Nilso Aslako Valkeapää knygos „Nu guhkkin dat mii lahka“ ir poečių Ellen Einan (NO) bei Gerður Kristný (IS) poetinio tono.

La mano Izquierda es la que escribe las mentiras chiquitas (2016)- for Sax and Electronics

Luis Fernando Amaya

Related tracks