Tik po žaizdotu dangumi
tiesos nulyja lietumi
ir šiurpiai blyksi amalai
tik nežinau, ar juos matai

Tu būsi Tadas Blinda, 
nušautas prieš darbus
tu būsi Don Kichotas
toks, kurio jau niekad nebebus

Aš visa tai stebėsiu
ir kalsiu tiksliai vinimis
į monogramom išraižytą staktą, 
suolus ir duris

Kai ateisi, ir savo turėk
juodą riekę ant stalo padėk
Nors vistiek pasakyčiau lengvai, 
Sumeluoti ar tavo sparnai

Kai ateisi, ir savo turėk
juodą riekę ant stalo padėk
Nors vistiek pasakyčiau lengvai, 
Ar į dūšią dar neprišikai

Kada klausimo tu ir vėl susilauksi tiesaus
Ar rastum stygą kokią nors savy, kurią jis užgaus?
Sakysi, jog raktažodis šis tau girdėtas nekart
Tad klausimas antras kris – ar gali daugiau ką ištart ?

Sakai, kad nesuprantamos tau mano žodžių amalgamos
kad per ryškiai švyti jau minėtos šičia monogramos
Purvą kad pažįsti
teigti dar įšdrįsti
Gatavas į vieną vietą
įvaizdžiams sulįsti

Tu – ne iš mano genties
niekas ja tapt nepadės
Saulė nešviečia burnoj
nieko makaulėj durnoj (visiškai)

Kada klausimo tu ir vėl susilauksi tiesaus
Ar rastum stygą kokią nors savy, kurią jis užgaus?
Sakysi, jog raktažodis šis tau girdėtas nekart
Tad klausimas antras kris - ar gali daugiau ką ištart ?

Ką norėjau, tą sakiau, 
nors galėčiau ir daugiau
pirštą duok, paims ir ranką
tokio šūdo čia užtenka 

Kiauras kaip baranka

_______________________________

YOU KNOW WHO YOU ARE

Negentis (Not-a-tribe)

Vilkduja