Ant palangės patylom
kaukai vaikšto atbulom
prieblandoj slogutis šoks
lėtas, keistas ir kažkoks

nenusakomai duslus
snūdas nešasi miegus
geležinėje dėžėj
užkapstytoje tankmėj

Atsukdavo žandą
lyg bučinio lauktų
kad rytui artėjant
širdis vilku kauktų

Ištiesdavo ranką
kad žiedą numautų
ir šnabždančios dvasios 
į aistrą įtrauktų
  
Parafinas vis kvepės
prie nuvytusios gėlės 
logika vėl subyrės
tylios raudos prasidės

Karštligiški atspaudai
ne tikrovės, ar matai
voras kils aukštyn tinklu
ar roposime kartu ?

ar žygiuosime rūkan
saldžiai švytinčiame ten, 
kur rubinai patekės
iš drevių medus varvės

Po šaknim šampanas oš
kortomis likimas loš
karčiai, tarsi dilgėlė
skleidžiasi juoda gėlė

Atsukdavo žandą
lyg bučinio lauktų
kad rytui artėjant
širdis vilku kauktų

Ištiesdavo ranką
kad žiedą numautų
ir šnabždančios dvasios
į aistrą įtrauktų

Tarsi dilgėlė / Like a nettle

Vilkduja